nugara

nùgara sf. (1), nugarà (3^b) K, Nm, Vrb 1. SD375, R liemens dalis nuo sprando iki kryžkaulio: Susibruka marškiniai ant nùgaros J.Jabl. Kajetonas smarkiai vaikščioja, rankas už nugaros susidėjęs J.Paukš. Atsigulę ant nugaros, stebi debesis I.Simon. Varmai nùgarą pirmiausiai prakerta Dkš. Bulves bekasant tep paskaudėjo nugarą Lbv. A su nùgara klausais, ka nėko nesupranti?! Rs. Tada nebuvo tų mašinų, reikėjo su nùgara viską nešti Mžk. Blėkas turiu nùgaro[je] (nešu ant nugaros) Plng. Nė nugara negręžia manęs (visai neprivengia) Gmž. Na tavo nugarà tiks, bus mėlyna Sch131. Susėdome nugaromis (nusukę nugaras) į kabiną rš. Pečiai ir nùgara ižkapota DP145. Gyviems diržus raižė iš nugaros S.Dauk. Ale gi karvės nugarà išsišėrus Plm. Pasirodė pilka nugarytė ir ilga uodegytė J.Jabl. Senelis ėjo pasišokėdamas, tartum porą dešimtų metų nuo savo sukumpusios nugaros nusimetęs (atjaunėjęs) LzP. Ir čia, matyt, už svetimus griekus teks mano nugarai atsakyti KrvP(Pln). Dvaro paršai – galėjo ant nugara gulėti (tokie riebūs buvo) Šts. | prk.: Tomas tris kartus per metus užpildavo spaliais samanotą stogo nugarą J.Avyž. Vei, kaip žemė jau savo nuogą nùgarą rėdo K.Donel. Iš rudens dar matėsi plati, kampuota tanko nugara, juodavo surūdijusio pabūklo anga rš. Netoli matosi iš žemės išlindusi akmens nugara rš. Noreikienė rūpestingai nudailino paskutinį kepalą ir paženklino jo gelsvą nugarą plačiu kryžiumi J.Avyž. ^ Kai pradedate šnekėti, tai nušnekate kaip su nugara Vdžg. Nušnekėjo kaip su nugarõs pabaiga (labai kvailai) Krž. Bus, kai vėžiai nugaromis švilps (niekados nebus) KrvP(Srv). Kas ant nugaros (kuo dėvima) – visi mato, o kas pilve (kas suvalgoma) – niekas nemato Žg. Kam vasarą nugara puto, tam i žiemą nešalta LTR(Vdk). Daug kojų turi, ant nugaros eina (naginė) LTR. 2. drabužio dalis, dengianti nugarą: Pasiuvo pagal madą: pečiai nuolaidaus (nuolaidūs), nùgara skelta Sb. Jie sudraskytom nugarõm vaikščioja Ėr. 3. užpakalinė ar viršutinė daikto dalis: Mūsų svirnas nugara an langus Ml. Iš klojimo palei visą jaujos sieną ėjo plūktinės krosnies nugara rš. Senųjų skripkų visų nùgaros lovelinės (iš vieno medžio gabalo kartu su šonais) Ds. Kalno nugara R62. 4. žr. nugarėlė 1: Savo knygai uždėjau skūrinę nugarą, tai visam gyvenimui pakaks Dgl. 5. žr. nugarėlė 2: Reik turėti prastą peilį su plačia nugara dėl įskėlimo į kietą medį S.Dauk. Dalgės nugara storesnė, o ašmenys plonesni Žml.

◊ nùgarą atsùkti (kam) nusigręžti (nuo ko), palikti: Laimė atsuko jam nugarą rš.

nùgarą iškasýti (×iškanãčyti, išlýginti) (kam) prilupti: Tegul ateina: kad iškasysiu nugarą, tai daugiau nenorės Lnkv. Iškanãčijo jam nùgarą, t. y. išpliekė J. Už ką tau mama nugarą išlygino? Skr.

nùgarą ištiẽsti

1. pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.

2. laisvai atsikvėpti, atgauti laisvę: Mūsų valstietis šiandieną ištiesė nugarą, kurią buvo sulenkę mokesčių naštos sp.

nùgarą leñkti

1. sunkiai dirbti: Nuo pat jaunystės ji lenkė savo nugarą eksploatatoriams buožėms (sov.) sp.

2. pataikauti, būti nuolankiam: Dorą giria, prieš sukčių nugarą lenkia KrvP(Mrk).

nùgarą mė́tyti kilnotis atsigulus, ieškant patogesnės padėties: Nùgarą mė́tau aukšty, rynuojuose, rynuojuose ir atsigulu tei, kai reik Jrb.

nùgarą ródyti (kam) nusigręžti, nesidomėti, nesiskaityti: Aš su juo gražumu, o jis ma[n] nùgarą ródo Gs. Fabrikas tave savu žmogumi laiko, o tu jam nugarą rodai J.Dov.

už nùgaros (nùgarų)

1. užpakalyje: Už mūs nugarų ilgas kelias rš. Priešo už nugaros nebebuvo rš. Mums už nugarų, juk žinom, – didelė gimta šalis (sov.) S.Nėr.

2. kieno nuosavybėje: Bepigu rungti, kai už nugaros valakas, – pasakė Laurynas iš tolo. – O pamėginęs būtum nuogom rankom! J.Balt.

už (kieno) nùgaros (ką daryti)

1. kieno globoje, priedangoje: Už tėvo nùgaros ger kytrauti Sch99. Už tėvo nugarõs vaikam gerai Jnš.

2. nemačiomis, paslapčia: Tekonienė surenkanti palėpėse vištų kiaušinius ir parduodanti turguj už vyro nugaros J.Balt.

už nùgaros stovė́ti slapta remti (ką), daryti įtaką kieno veiklai: Už jų nugaros stovi pramoniniai ir finansiniai sluoksniai sp.

už nùgaros turė́ti (ką) gauti (iš ko) paramos: Gerai ką turėti už nugaros KrvP(Šl).